- gvora
- gvóra scom. (1), gvorà (3) 1. žioplys, iširėlis, gvėra: Eik tu, gvóra! Rk. Ei tu, gvora, gvora, užmiršai paklaust! Dbk. Prasidėjai su tuo gvóra – žinokis, kad naudos nebus Trgn. Pasiųsk tu, žmogus, tokią gvorą, tai ir išbus visą gražią dienelę An. Ką jis padarys, tas gvorà Dgl. Tas gvorà ėmė ir išvertė Rdm. 2. rėksnys, plepys: Ko te plyšti kaip gvóra! Trgn. Nesakyk tu tam gvorai – nueis, kur nereikia, ir viską išgvoros Ds. Kada gi tas gvóra nutils! Dgl. Eik tu, gvora, ką tu čia niekus kalbi! Lel.
Dictionary of the Lithuanian Language.